maišyti

maišýti, maĩšo, maĩšė 1. tr. R, K kokiu įrankiu aplink sukant, judinti, plakti, vartyti: Brunzga neišvirti žirniai, kad juos su šaukštu maišaĩ J. Kraujas nemaĩšomas klenka J. Maišaũ košę su menturiu, o mišau mišinį iš grūdų, pašarą J. Menturis yra tyrės maišomas šakotas pagalys J.Jabl. Ką ne ką, o kisielių tai maišýk ir maišýk Ob. Aš nenoriu, kad čia man puodus maišýtai Dkš. ^ Uošvėnė dar pati samtį tebvaldo. Ji neduoda marčiai į katilą su šaukštu maišyti Klp. Nemaišyk kito puodo, tik žiūrėk, kad tavo neprisviltų PPr125. Ne pirštu košę maišyti Aps. Bepigu maišyti žarijas svetimais pirštais Plt. Su svetima ranka tik žarijas maišyti, ne pinigus Pnd. Svetima liga pirštu maišoma (kitam neskauda) J.Jabl. Kito bėda pirštu maišoma Plt. Viena kačerga du pečiu maišo (karvė su liežuviu nosį laižo) Ds. | refl. tr.: Jis atsidėjęs maišėsi cukrų stiklinėje ir tylėjo S.Čiurl. ║ tr., intr. makaluoti: O tu, uodega, ką tu darei? – Aš vis maišiau, kad tik pagautų šunes BsPIV282. Ką te maišai po tą gerklytę? Ėr. ^ Miške augęs, miške gimęs, parėjęs namo visiems gerkles maišo (medinis šaukštas) Jrb. 2. tr. SD149 dėti kartu, jungti įvairius daiktus į vieną: Atvažiavo užaugusi, graži, pasirėdžiusi kaip panytė ir kalbėjo maišydama lietuviškus žodžius su rusiškais A.Vien. Senųjų tėvelių yra pasakyta, kad mergelių meilė su medum maišyta (d.) Rs. Praskiedžiu, maišau su vandenim SD327. Kapronas maišomas į vilnonius audinius, kad šie būtų patvaresni rš. ^ Su prakaitu maišyta (sunkiai uždirbta) duona kelissyk skanesnė LTR(Vdk). | refl.: Čia maišėsi žmonių prakaito, išmatų ir prarūgusių kalėjimo kopūstų kvapas rš. Pyktis maišėsi su skausmu J.Dov. Baimė ir džiaugsmas maišėsi mūsų širdyse sp. Įspūdžiai maišėsi jo galvoje be jokios tvarkos V.Kudir. Širdį slėgė skausmas: galvoj maišės Marcės priekaištai Žem. Poemoje, pasižyminčioje grakščia architektonika, realybė maišosi su fantastika A.Vencl. 3. tr., intr. gainioti į visas puses: Judu maišykit ir maišykit gyvulius, kad nenuvarytų Žem. ║ jauti, netvarką daryti: Kai tik negeras vėjas, maĩšo ugnį, stuba prirūksta Skr. Vėjas kaskart drąsiau švaistėsi, maišydamas sniegą: bėrė į pastogę, pašvilpino į mišką Žem. | Stuba kiaura, vėjas maĩšo (pučia) iš visur Skr. | refl.: Ne po ilgam jau tik maišosi marės – išlenda iš vandens smakas su trimi galvoms BsMtI177. Maišėsi, stumdėsi, lėkė padangėmis stori mūrai (debesys) Žem. Žmonių ten maišėsi būriai neregėti A1885,18. Da bus darganos: varnos tik maišosi (skraido būriais įvairiomis kryptimis) Kt. Galybės dangujęjos maišytis ir atmainytis pradės DP7. 4. tr. prk. versti, kratyti, ieškant ko: Šiandie ramygaliečiai maĩšė pušyną Ėr. Ieškojo ieškojo, maišė po lapus – niekur nerado BsPII141. Frontas kaži kur, o čia tave maĩšo Šd. Naktį ėjo ančių maišyt (vogti, gaudyti) Jrb. 5. tr. prk. gurinti, krušti: Vyras par dieną geria, o vakare parejęs langus maĩšo Als. Silpnoje mėnesienos šviesoje Vebrys maišė mano buto langus sp. 6. tr. Pn, Kp, Vvr pašyti (kortas): Kam dabar maišýt? Jnšk. Tu nemoki maišýti – kartos paliekta neišsimaišiusios Als. 7. tr. painioti vieną su kitu, neskirti: Seserys teip panašios – visi anas maĩšo Als. 8. tr. SD21 kurstyti, kelti sąjūdį: Atejo ir tenai, sujudindami ir maišydami minią GNApD17,13. Idant būtų atkirsti, kuriejus maišo DP85. 9. tr. SD139 painioti, apgaudinėti, meluoti. 10. tr. miltus užpilant vandeniu ar kitu skysčiu, gaminti tešlą ar šiaip kokią masę: Tėvas greitai užkūrė krosnį, o motina ėmė maišyti ragaišį rš. Kažin, miežienio ragaišio šiandien ar nemaišýsim? Pc. Tai rytoj rytą maĩšot duoną? Skp. Vieną tik kepėm, reiks tuoj antrą duoną maišýt Jnšk. Mes tai geldoj maĩšom pyragus Pnd. Susirinko penkios moters pyragų maišyti. Visos maišė – neįmaišė JV711. Kelies, maĩšai (maišyk) blynus! Dglš. Išgrauš – kisielių maišaũ OG290. Maišiusi minkys, minkiusi keps, – svečias nevalgęs neeis B. Senu raugu nemaišykiam Mž266. 11. tr. daryti kitokį, keisti: Turėdavę maldyti Perkūną, kad orą nemaišytų, karan keliaujant, šienaujant, rugius pjaujant, bulves kasant ir kitokius lauko darbus dirbant LTI192. | refl.: Maĩšos vėjas (susiverčia iš kitos pusės) – bus lietaus Lp. Maĩšos va oras, nešaltas Lnkv. 12. refl. mišti protui: Žmogus ėmė kiek maišýtis Grž. Jam gal jau kiek maišýtis pradėjo Sb. 13. refl. kištis kur, dalyvauti: Visi žmonys arbatinėje atkreipė akis į Batutį, stebėjosi į jį, kur drąsesni – maišėsi į kalbą Žem. Į peštynes jis nemielai maišosi I.Simon. 14. intr. kliudyti, trukdyti: Iškirsk šitą krūmą, ba jis ariant maĩšo Lp. Medžiai nemaĩšo, čia seniai sukasiota žemė Slm. Vaikai rėkauna pirkioj, tai man maišo mokyties Str. Ir kam tu man maišaĩ? Lz. Jau kad aš anta pečiaus, tai niekas manę nekabina, ir aš niekam nemaišaũ Azr. 15. intr. klaidžioti, vaikščioti: Maišiau maišiau po tokius laukus naktį Dr. Jis tai išvien mieste maĩšo i maĩšo (į miestą nuvykęs, visur ir ilgai vaikščioja) Gs. ║ refl. būti klaidžiam: Čia kelias maĩšosi Gs. 16. intr. buvoti, sukinėtis, rodytis: Jis pas mus maĩšo ir maĩšo (dažnai ateidinėja) Alk. | refl.: Jis visur maĩšosi: vieną dieną čia, kitą dieną ten būna Žvr. Ans čia nemaĩšos tame centre Vgr. Ale kas čia yr, kad šiandiej katė nesmaĩšo gryčioj? Ut. Anas vėl maĩšos tarp jų Aln. Kol turėjau šiaudų, niekas nesimaĩšė, kai nebeturiu – visi eina [prašyti] Grž. Ir užduoda jam tokį didelį darbą, kad jis tik veseilioj nesimaišytų BsPIV237. Ans į rinkį y[ra] maĩšęs[is], tolie nė[ra] buvęs Trkn. Maĩšosi kap samtis tarp šaukštų Kb. | prk.: Negalėjau užmigt: man vis maišėsi galvoje daktaras su visu būriu savo retų, gudrių gyvulių Mš. ║ refl. šiek tiek būti, pasitaikyti: Ėda karvės šiaudus – žolė̃s kiek maĩšosi [šiauduose] Ėr. Sniegenos gal žiemą labiau maĩšos Ps. Pas mus dažnai lietus maĩšos Jnšk. Jau lytai pradėjo maišýtis Kt. Beržynė – kur ir beržai mėgsta augti, bet maišosi ir ne beržų Grž. Sunku buvo atspėti, ir kiek jam metų, nors paausiuos maišės jau ir žilų plaukų A.Vien. 17. refl. lįsti, painiotis: Nesmaišyk an tako Dbk. Ko maišaĩs kaip piktas pinigas?! Ob. Paklodę paklojau, ka nemaišỹtumis šienai Vkš. ^ Liežuvis maišosi – negali pakalbėti žmogus Ėr. 18. refl. turėti reikalų, bendrauti, draugauti: O jei kas nepaklusnus yra kalbai mūsų, per gromatą tą paženklykite, o nesimaišykite su juo, idant užgėdintas būtų Bt2PvT3,14.

◊ bãdą maišýti teįstengti vos alkį numalšinti, neturėti pakankamai pavalgyti: Veikt nenori, tai ir maišo badą Dv.

dañgų su žemè maišýti kelti didelę pūgą, labai pustyti sningant: Lauke iš tikrųjų vėjas jau visą savaitę maišo dangų su žeme, kaituliais suka sniegą, neša laukais ir daužosi į mūsų trobelės sienas J.Balt.

dangùs su žemè maĩšosi Dkš, Pc apie labai didelę pūgą: Lauke dangùs su žemè maĩšosi – negalima nė pro duris išeiti Jnš. ║ (minčių) antplūdis: Bet kur tu užmigsi, jeigu dangus su žeme galvoje maišosi V.Mont.

galvojè (galvõn) maišýtis prarasti protą, pamišti: Iš didelių rūpesčių vyrui ėmė galvõj maišýtis Jnš. Sako, kad jam maišos jau galvon Lp.

gálvą (prõtą) maišýti klaidinti: Tokios knygos maišo protą A.Baran. Vaikams veltui maišote galvas V.Kudir. Nemaišýk vaikiuo galvõs, nepatark taip Pvn.

galvà (prõtas) maĩšosi kvaišta: Mano galva maišos N. Jau tau kiba prõtas maĩšosi Gs.

liežuviùs maišýti Šts paskalas skleisti.

pẽklą maišýti kelti triukšmą, bartis, keiktis: Peklos nemaišýkiat: atimkiatės tą raištį, kad ans jūso buvęs Šts.

po akių̃ (kójų) maišýtis atkreipti dėmesį, būnant netoliese: Šiek tiek pasižymėjusiems revoliucionieriams buvo geriau nepakliūti šnipams į akis ir nesimaišyti po kojų rš. Geriau nesimaišýk po akių̃ Erž.

po kójų (po kójomis) maišýtis lendant trukdyti: Ko tu čia, vaikeli, maišaĩsi po kójų, eik šalin! Mrj. Vysiu lauk tave: nieko man nepadedi, tik po kojų maišaisi Lkč. Ko čia maišais po kojom! Dbk.

su dumblù (žemè) maišýti labai niekinti, peikti: Diena iš dienos kapitalistų spauda ir radijas su dumblu maišo mūsų visuomeninę tvarką, mūsų kultūrą ir literatūrą (sov.) A.Vencl.

su liežuviù maišýti LMD plepėti.

su velniaĩs ir kelmaĩs maišýti; I keikti, vartojant keiksmažodžius „velnias“, „kelmas“.

\ maišyti; antmaišyti; apmaišyti; atmaišyti; įmaišyti; išmaišyti; numaišyti; pamaišyti; permaišyti; pramaišyti; primaišyti; sumaišyti; užmaišyti